Ką pasirinkti: kavą ar arbatą?

Ką pasirinkti: kavą ar arbatą?

Kava ir arbata – gėrimai, tapę kasdienybės dalim. Pasak kavos ir arbatų ekspertų, geriant kavą ar arbatą derėtų atsižvelgti ir į tai, ko siekiama – žvalumo, budrumo ar atvirkščiai – ramybės bei atsipalaidavimo.

Dažnai spartus gyvenimo ritmas diktuoja savas taisykles – norisi suspėti pagal numatytus terminus, tilpti į nustatytus laiko rėmus. Neretai šį skubėjimą norisi paspartinti, o kartais sustojus atrasti būdų, kas padėtų atsipalaiduoti bei atgauti jėgas.

Specialistai rekomenduoja pirmiausia pagalvoti apie paprastas ir skanias priemones, o tiksliau – produktus. Pavyzdžiui, kokį poveikį gali suteikti kava ir arbatos, kada jas gerti tinkamiausias laikas?

Kada ir kokia kava suteikia daugiausiai energijos?

Viena legenda byloja, kad kartą Etiopijoje piemuo Kaldi pastebėjo, kad jo ožkos, paragavusios mįslingų laukinių uogų, po kurio laiko tapdavo itin energingos, net ir senoji ožka negalėdavo nustygti vietoje. Piemuo šias uogas nunešęs į vietinį vienuolyną, tačiau šventikas jas palukštenęs nieko gero neįžvelgė ir sumetė į ugnį. Po kelių minučių vienuolyne pasklido neregėtai malonus kvapas ir tokiu būdu buvo sužinota apie kavą.

Šiandien daugeliui žmonių rytinis kavos puodelis – ne šiaip ritualas, o būtinybė. Be garuojančios, kvepiančios kavos neįsivaizduojama diena, juk būtent ji padeda pabusti, suteikia energijos veikti.

Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 55 kavamedžių rūšys, iš kurių geriausiai mums pažįstamos – arabica ir robusta. Robusta rūšies kavos pupelėse yra bene dvigubai daugiau kofeino nei arabicos kavos pupelėse. Priklausomai nuo kavos pupelių kilmės bei rūšies kofeino kiekis gali jose skirtis. Įdomu ir tai, jog netgi tos pačios rūšies arabicos kavos pupelėse kofeino kiekis gali būti skirtingas, tai lemia, kokiame aukštyje auga kavamedžiai. Kaip žinia, kofeinas kavamedžiuose atlieka itin svarbią funkciją – apsaugo augalus nuo kenkėjų. Tad jeigu augalai auga aukštai, jiems nereikia saugotis nuo kenkėjų, o tai reiškia, jog jose yra mažesnis kofeino kiekis.

Kavos stiprumą arabicos kavos pupelėse taip pat lemia jos skrudinimas bei paruošimas. Smarkiau skrudinta kava bus stipresnio, sodresnio bei aštresnio skonio. Manoma, jog espreso kava turi didžiausią kiekį kofeino, tačiau visgi tai tik mitas. Filtruota kava paprastai turi du kartus daugiau stimuliuojančios medžiagos nei puodelis espreso. Kofeino kiekis kavoje priklauso nuo to kiek ji kontaktavo su vandeniu. Pavyzdžiui, filtruotai kavai reikalingas ilgesnis sąlytis su vandeniu, o tai reiškia didesnį ištirpusio kofeino kiekį kavoje.

Kada geriausia gerti kavą, kad ji suteiktų energijos, bet netrukdytų atėjus laikui ilsėtis?

Kasdien Rusijos imperatorė Jekaterina Didžioji išgerdavo apie 9 puodelius juodos kavos. Tai išties retai sutinkamas stiprios kavos kraštutinumas. Visgi kiekvienas organizmas kofeino kiekį toleruoja skirtingai, tačiau kai kurių mokslininkų teigimu, siekiant iš kavos gauti kuo daugiau energijos, derėtų atsižvelgti į tai, kada organizme būna didžiausias kortizolio lygis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad didžiausias jo lygis būna tarp 8 ir 9 val., tarp 12 ir 13 val. bei tarp 17.30–18.30 val. Norint gauti didžiausią energijos pliūpsnį, specialistų teigimu, kavą išmintingiausia būtų gerti tarp minėtų kortizolio piko tarpsnių, o ne jų metu. Jeigu dieną tenka pradėti labai anksti ryte, mokslininkų teigimu, kortizolio lygis maždaug 50 proc. padidėja vos žmogui pabudus, nepaisant to, kokiu laiku jis keliasi. Tad norint, kad kava būtų maksimaliai efektyvi, nubudus ryte rekomenduojama palaukti bent valandą ir tik tada mėgautis puodeliu kavos.

Kavą galima gerti ir vėliau, tačiau derėtų žinoti, kad antroje dienos pusėje suvartotas kofeinas vakare gali trukdyti užmigti. Dėl to rekomenduojama paskutinį kavos puodelį išgerti ne vėliau nei 14–15 val., o per dieną suvartoti ne daugiau nei 400 mg kofeino, tai būtų apie keturi puodeliai kavos.

Kokį poveikį suteikia arbata?

Nemažai yra arbatų, kurios tonizuoja ne blogiau už kavą. Lyginant sausus arbatlapius ir sausas kavos pupeles, arbata kofeino turės net didesnį kiekį, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog vienam puodeliui gėrimo paruošti naudojama daugiau kavos nei arbatlapių. Dėl šios priežasties kofeino kiekis kavos puodelyje bus kur kas didesnis nei arbatos. Kuo daugiau arbatlapių naudojama arbatos paruošimui, karštesniu vandeniu plikoma bei ilgesnį laiką vandenyje laikoma arbata, tuo kofeino kiekis joje yra didesnis.

Renkantis energizuojančią arbatą rekomenduojama išbandyti žaliąją AHA su kanapių žiedynais, kurią sudaro net 70 % žalioji arbata ir 20 % pluoštinių kanapių žiedynai ir lapai, o likusi arbatos dalis – citrinžolė, saulėgrąžų žiedlapiai, ženšenio gabaliukai, citrinos granulės. Norint, jog ši arbata suveiktų ne blogiau nei kava reikia jos į puodelį įberti 1 – 2 arbatinius šaukštelius (~3g), užpilti virintu ir atvėsintu iki 85 laipsnių vandeniu bei palaikyti 3-5 minutes, o tada nukošti.

Skirtingai nei rytinis puodelis, kurio griebiamasi norint prabusti, arbatą dažniausiai renkamasi siekiant atsipalaiduoti, nuraminti nervų sistemą. Vienas Didžiosios Britanijos universiteto tyrimas parodė, kad greičiau atsigauti po įtampos ar streso, dienos darbų padeda juodoji arbata. Prieš miegą geriau rinktis žolelių be kofeino užpilus – ramunėlių žiedų, aviečių, pipirmėčių lapų, bambukų arbatas.

Vis dėlto, norint greito tonizuojančio poveikio, kava tam yra tinkamesnis pasirinkimas. Kavoje, esančio kofeino poveikis yra greitas, stiprus, tačiau trumpas. Norint, jog stimuliuojantis poveikis išsilaikytų ilgesnį laiką, pavyzdžiui, rašant disertaciją, mokantis ar įsigilinant į sudėtingus, ilgus skaičiavimus, arbata tam puikus pasirinkimas. Arbatoje esantis kofeinas tonizuos iš lėto, jame nėra įtampos, koncentracija silpsta lėtai.

Mokslininkų teigimu, tiek arbatoje, tiek kavoje yra ne tik kofeino, padedančio palaikyti energiją, ar priešingai – raminančių medžiagų, bet ir daugybė kitų, pavyzdžiui, polifenolių. Tai stiprūs augaliniai antioksidantai naudingi mūsų sveikatai, šiomis dienomis jie ypač reikšmingi, nes gali padėti atremti puolančius virusus. Teigiama, kad daugiau polifenolių yra kavoje nei arbatoje, tačiau nuo seno žinome, kad ir žalioji arbata, ir juodoji pasižymi puikiu antioksidaciniu poveikiu. O svarbiausia – arbatą paprasta vartoti net didesniais kiekiais. 

Komentarai

Pasidalinti komentaru