Spalio 1-ąją švenčiama tarptautinė kavos diena. Ši diena paskelbta skatinant sąžiningą kavos platinimą bei siekiant didinti informaciją apie kavos augintojų padėtį, šviesti visuomenę apie kavos rūšis ir pan. Ir nors dažnas mūsų rytus pasitinka su puodeliu kavos, ne visada žinome, kaip pasirinkti kokybišką kavą ir kuo skiriasi populiariausios arabica ir robusta kavos pupelės.
Ta pati šeima, bet savybės skirtingos
Nors arabica ir robusta kavos pupelės priklauso tai pačiai augalų šeimai, tačiau jų skonis skirtingas. Iš tiesų net vienos rūšies pupelės gali būti skirtingų skonių ir kokybės lygių. Skonis ir kokybė priklauso nuo daugumos faktorių, kaip, pavyzdžiui, nenuspėjamos oro sąlygos ar auginimo vieta.
Arabicos kavos pupelės turi mažiau kofeino nei robusta, tačiau jos yra išraiškingesnio skonio. Arabicos skonis yra švelnesnis, saldesnis, su šokolado ir cukraus poskoniais. Mėgaujantis tokiu kavos puodeliu papildomai dedamo cukraus ar kitų saldiklių gali ir neprireikti. Kita vertus robusta turi stipresnį, šiurkštesnį ir kartesnį skonį. Svarbu paminėti, kad šios pupelės nenaudojamos grynos. Jos dažniausiai yra pigesnių kavos mišinių sudedamoji dalis (apie 20-30%).
Tarptautinės Kavos Organizacijos duomenimis, daugiau nei 60 procentų pasaulio kavos pagaminama iš arabicos augimviečių. Tai pupelių rūšis, nuo kurios prasidėjo visa kavos istorija Etiopijoje. Arabicos pupelės geriausiai auga bent 600 metrų virš jūros lygio, todėl jų nereikia purkšti pesticidais, nes tokiame aukštyje jų tiesiog nebūna. Arabica turi du chromosomų rinkinius, todėl gali apsidulkinti. Tai reiškia, kad ji paprastai išlieka stabili kaip rūšis, nes kryžminis apdulkinimas yra mažiau tikėtinas.
„Stovint prie kavos lentynos ar specializuotose kavos parduotuvėse, arabica pupelės ar arabicų mišinys (pavyzdžiui, „illy“ kava), visuomet kainuos kiek daugiau dėl to, nes tai yra kokybiškesnė pupelių rūšis nei robusta.“ – pasakoja „Skonis ir kvapas“ kavos žinovas Andrius Žilinskas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gamintojai ir prekiniai ženklai kavos kokybę mėgsta atskirti rinkodariniais pavadinimais kaip: gold, silver, platinum. Tai reiškia, kad mišiniai gali būti iš skirtingų kavos rūšių, o tai nulemia ir kavos mišinio kokybę.
„„illy“ – vienas kokybiškiausių kavos prekinių ženklų pasaulyje, mažiau jautrus biržos kainoms, nes kava superkama tiesiai iš augimviečių arba auginama jų pačių. Šis prekinis ženklas turi vieną kavos mišinį, sudarytą iš 9 skirtingų arabicų, todėl kad ir kur begertumėte „illy“ kavą (Niujorke, Londone ar Vilniuje), jos skonis ir kokybė visur bus tokie patys.“ – dalinasi A. Žilinskas.
Šviežia kava ne visada reiškia geriau
„Skonio ir kvapo“ kavos žinovas Andrius Žilinskas sako, kad „šviežia, dar vakar paskrudinta, o šiandien jau ruošiama kava – labai populiarus pasirinkimas Lietuvoje. Tačiau gerą kavą ar kavos pupeles galima palyginti su vyno derliumi – jaunas vynas, nors ir šventės simbolis, tačiau neturi plačios skonių paletės. Kavai būtina subręsti, jos skoniai turi nusistovėti, kad atsiskleistų geriausias skonis ir aromatas.“.
Skrudintoje kavos pupelėse „užrakinti“ skoniai ir aromatai atsiskleidžia jas sumalus ir iš karto paruošus kavos gėrimą. Būtent todėl maltos kavos, ypač jei ji neuždaryta sandarioje pakuotėje, negalima laikyti ilgai. „Malta kava yra lepi, pritraukia pašalinius kvapus, todėl didžiausią malonumą patirsite mėgaudamiesi šviežiai malta kava ir pasirinkę sau tinkamiausią paruošimo būdą: kavos aparatą, plikymą, moka kavinuką ar filtrą“ – dalinasi patarimais A. Žilinskas.
Kavos pupelės – gera investicija?
Skamba šiek tiek neįtikėtinai? Tačiau iš tiesų, kavos pupelės pastaruoju metu tapo gana svarbiu investiciniu vienetu. Didieji gamintojai perka esamus ar būsimus kavos derlius, žalias kavos pupeles. Žalias pupeles galima laikyti net iki 8-9 metų, o skrudintas – 2-3 metus.
„Šiuo metu kavos pupelės (ypač arabica) brangsta. Taip yra todėl, nes jų paklausa pasaulyje nuolat auga, jas yra sunkiau užauginti dėl augimviečių specifikos. Robusta pupelių kainos lieka maždaug tokios pat.“ – sako A. Žilinskas.